Vegetarai ir veganai renkasi nevalgyti mėsos. Tačiau veganinė mityba, lyginant su vegetarine, yra kur kas labiau apribota, nes jos racione nėra pieno produktų, kiaušinių, medaus ir jokių kitų gyvūninės kilmės produktų. Abi šios mitybos rūšys mūsų laikais sulaukia didžiulio populiarumo. Vis dėlto, ne visiems aišku kuo gi iš esmės skiriasi šios dvi mitybos rūšys. Taigi, šia tema verta pakalbėti plačiau.
Kas yra vegetarizmas?
Vegetarai nevalgo:
- Mėsos, tokios kaip jautiena ar kiauliena;
- Paukštienos, pvz., vištienos, kalakutienos ar anties;
- Žuvies ir vėžiagyvių;
- Vabzdžių;
- Želatinos ir kitų rūšių gyvūninių baltymų;
- Riebalų, kurie yra gaunami iš skerdžiamų gyvulių.
Tačiau nemaža dalis vegeratų vartoja šalutinius produktus, kurie nėra susiję su paskerstais gyvuliais. Tarp jų yra:
- Kiaušiniai;
- Pieno produktai, pvz., pienas, sūris ir jogurtas;
- Medus.
Vegetarai paprastai vartoja įvairius vaisius, daržoves, riešutus, sėklas, grūdus ir ankštines kultūras, o taip pat ir „mėsos pakaitalus“, kurie gaminami iš minėtų maisto produktų. Taigi, vegetarinė mityba yra mažiau apribota nei veganinė mityba.
Kas yra veganizmas?
Veganinė mityba yra gerokai „griežtesnė“ už vegetarinę. Veganai vengia vartoti bet kokius gyvūninės kilmės produktus ir šalutinius produktus. Veganinę mitybą propaguojantys žmonės vengia vartoti bet kokį maistą ar gėrimus, kuriuose yra:
- Mėsos;
- Paukštienos;
- Žuvies ir vėžiagyvių;
- Kiaušinių;
- Pieno produktų;
- Medaus;
- Vabzdžių;
- Želatinos ir kitų rūšių gyvūninių baltymų;
- Iš paskerstų gyvulių gautų riebalų.
Nauda sveikatai
Mokslinių tyrimų rezultatai sufleruoja, kad vegetarinė ir veganinė mityba gali turėti kai kurių privalumų mūsų sveikatai. Pavyzdžiui, 2017 m. buvo tiriamas augalinės kilmės mitybos efektyvumas. Tyrime dalyvavo 49 suaugusieji, kurie turėjo viršsvorį arba buvo nutukę, ir taip pat turėjo bent vieną iš šių sveikatos sutrikimų – II tipo diabetą, išeminę širdies ligą, aukštą kraujospūdį ar aukštą cholesterolio lygį.
Mokslininkai atsitiktine tvarka tyrimo dalyviams paskyrė normalią mitybą ir priežiūrą arba mažu riebalų kiekiu grindžiamos mitybos programą, sudarytą iš mažai riebalų turinčių neapdorotų maisto produktų, netaikant kalorijų skaičiavimo ar privalomų reguliarių fizinių pratimų. Tyrimo metu kiekvienam intervencinės grupės dalyviui per savaitę buvo skiriamos 2 val. užsiėmimai, skirti medikų konsultacijoms ir mokymui gaminti maistą. Neintervencinės grupės dalyviams nebuvo taikomas nei vienas iš šių užsiėmimų.
Po 6 mėn. ir 12 mėn. tyrimo sveiką mitybą propagavusių dalyvių kūno masės indeksas (KMI) ir cholesterolio kiekis kraujyje reikšmingai sumažėjo, lyginant su tais, kurie priklausė normalios mitybos grupei.
Dar vieno 2017 m. atlikto tyrimo metu gauti rezultatai patvirtino, kad augalinės kilmės produktais grindžiama mityba gali sumažinti bendrą cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų (MTL) ir didelio tankio lipoproteinų (DTL) lygį. Be to, 2016 m. stebėsenos tyrimas parodė, kad tarp Pietų Azijoje ir Amerikoje gyvenančių vegetarų buvo mažiau nutukusių žmonių, nei tarp tų, kurie nebuvo vegetarai. 2019 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad augalinė mityba gali turėti teigiamą poveikį ištvermės reikalaujančiu sportu užsiimančių sportininkų širdies ir kraujagyslių sistemos būklei.
Kuri mityba geresnė?
Abi šios mitybos rūšys turi labai panašią naudą mūsų sveikatai ir paprastai skatina žmones vartoti daugiau antioksidantų ir maistingųjų medžiagų turinčius neapdorotus maisto produktus. Sudėtinga pasakyti, kuri mityba yra sveikesnė, kadangi abi jos turi savų privalumų ir trūkumų. Pavyzdžiui, skirtingai nei veganai, lakto vegetarai iš pieno produktų gauna kalcio, fosforo ir vitamino D. Tuo tarpu veganams pieno produktų ir kiaušinių vengimas gali padėti išlaikyti žemą cholesterolio lygį.
Veganai taip pat susiduria su būtinų omega-3 riebalų rūgščių trūkumo rizika – ne ir vartodami augalinės kilmės produktus, kuriuose yra šių maistinių medžiagų. Tačiau vegetarai jų gauna kur kas lengviau, nes neatsisako kiaušinių ir jūros gėrybių.
Taigi, augalinės mitybos propagavimas savaime neužtikrina geros sveikatos. Juolab, neretai pastebima, kad vegetarai ir veganai ima propaguoti ir nesveiką gyvenimo būdą arba pradeda vartoti apdorotą „greitą“ maistą. Todėl svarstant tapti vegetaru arba neganu yra labai svarbu pagalvoti apie savo pagrindinius tikslus, o nusprendus pasirinkti vieną iš šių mitybos variantų, nepamiršti ir maisto papildų, kurie padėtų kompensuoti organizmui būtinų vitaminų ir mineralų trūkumą.
