Visi gerai žinome, kad reguliarus sportas ir fizinė veikla turi labai didelį poveikį mūsų bendrai sveikatai. Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama kiekvieną savaitę vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui skirti bent 150 min., arba aukšto intensyvumo fiziniam krūviui bent 75 min. per savaitę, derinant su dviejų savaičių jėgos treniruotėmis. Todėl labai svarbu žinoti, kokį poveikį žmogaus širdžiai turi reguliarios treniruotės.
- Mažina kraujo spaudimą. Jei širdis sveika, ji funkcionuoja efektyviai ir su kiekvienu susitraukimu išstumia pakankamą kiekį kraujo, kurio reikia mūsų organizmui. Tokiu būdu sumažinamas širdžiai ir aplinkinėms kraujagyslėms tenkantis stresas. Jei jūsų kraujo spaudimas aukštas, kardio pratimai gali padėti jį sumažinti. O jei jūsų kraujospūdis normalus, fizinės treniruotės gali būti profilaktine priemone, padedančia apsisaugoti nuo kraujospūdžio padidėjimo bėgant metams.
- Gerina kraujotaką. Reguliari kardio pratimais paremta fizinė veikla skatina kraujotaką aplink širdį esančiose smulkiosiose kraujagyslėse, kur per laiką gali susiformuoti riebalų sankaupos. Geresnė kraujotaka šiose vietose gali apsaugoti nuo širdies smūgio. Tyrimai taip pat rodo, kad sportas gali paskatinti organizmą sukurti daugiau fizinių jungčių, o tai reiškia, kad kraujas tokiu atveju turi daugiau būdų, kaip patekti ten, kur reikia.
- Mažina cholesterolio lygį. Daugybė atliktų tyrimų rodo, kad sportas turi tiesioginį poveikį cholesterolio lygiui, pvz., DTL (arba „gerojo“) cholesterolio padidėjimui ir MTL („blogojo“) cholesterolio sumažėjimui net iki 10 %.
- Mažina širdies ligų, širdies smūgio ir diabeto riziką. Atlikti tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti koronarinės širdies ligos riziką net iki 21 % vyrams ir iki 29 % moterims. Be to, aktyvūs žmonės susiduria su 20 % mažesne širdies smūgio rizika. Reguliarus sportas taip pat padeda išlaikyti optimalų cukraus kiekį kraujyje, o tai savo ruožtu padeda sumažinti prediabeto ir II tipo diabeto riziką.
- Gerina treniruočių našumą. Kai pradedate naują treniruočių programą, kurioje taip pat yra ir kardio veikla, gali prireikti šiek tiek laiko, kol jūsų organizmas prisitaikys prie spartesnio tempo. Tačiau kuo labiau tokios treniruotės taps rutina, tuo greičiau jūsų organizmas įsisavins jam būtina deguonį iš jūsų kraujo treniruočių metu. Dėl šios priežasties žmonių, kurie reguliariai sportuoja, širdis streso sąlygomis veikia geriau ir treniruočių metu žmogus mažiau uždūsta. Be to, reguliarios kardio treniruotės padeda mūsų organizmui greičiau atsigauti po treniruočių.
- Padeda lengviau išsaugoti sveikus įpročius. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, reguliarus sportas gali padėti išsaugoti normalų kūno svorį, priimti geresnius mitybos sprendimus, sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
- Mažina širdies aritmijos atvejų dažnumą. Širdies aritmija net penkis kartus padidina širdies smūgio riziką. Atlikti tyrimai parodė, kad tinkama svorio mažinimo strategija, mityba ir sportas padeda sumažinti širdies aritmijos atvejus. Tyrime dalyvavę pacientai, kurie reguliariai sportavo atlikdami trumpas aukšto intensyvumo treniruotes, per pusę rečiau susidurdavo su širdies aritmija.
Prieš pradėdami vykdyti bet kokį treniruočių planą, būtinai pasitarkite su savo gydytoju. Jis patars, kokiu būdu jums būtų geriausia į savo kasdienį gyvenimą įtraukti treniruotes, gerinančias širdies veiklą ir sveikatą. Jūsų gydytojas padės sudaryti saugų sporto planą, patars, kaip laipsniškai didinti kardio pratimų intensyvumą ir trukmę, kaip nustatyti, koks turėtų būti optimalus kraujo spaudimas, širdies ritmas ramybės būsenoje ir cholesterolio lygis, kad jums būtų lengviau stebėti savo pasiekimų rezultatus.
