Jei aktyviai sportuojama, raiščių patempimas ir plyšimas gali tapti pakankamai dažnomis traumomis, su kuriomis susiduria nemaža dalis žmonių. Tačiau tarp raiščių patempimo ir jų plyšimo yra skirtumų, todėl naudinga apie tai pakalbėti plačiau.
Raiščių patempimas
Patempimas – tai raiščių, kurie yra skaiduliniai jungiamieji audiniai, jungiantys kaulus tarpusavyje ir stabilizuojantys juos, pertempimas. Patempimas atsiranda, kai sąnarys priverstinai atsiduria nenatūralioje padėtyje. Dažniausiai patempimai pasitaiko čiurnoje, bet gali atsirasti ir kituose sąnariuose, pavyzdžiui, riešo ar kelio. Išorinės čiurnos raiščių traumos atsiranda, kai čiurna pasisuka į išorę, o pėda – į vidų. Kita vertus, vidinės čiurnos raiščių patempimai, kurie pasitaiko rečiau nei išorinės, atsiranda čiurnai pasisukus į vidų, o pėdai – į išorę.
Sąnario ar raumens skausmas, uždegimas, judesių apsunkinimas, jautrumas ir mėlynės – tai patempimo simptomai. Patempimo sunkumas gali skirtis – nuo lengvo iki sunkaus. Dėl čiurnos patempimo gali būti pertempti raiščiai, kurie tampa jautrūs, patinę ir sustingę, tačiau čiurna vis tiek turėtų būti pakankamai stabili, kad išlaikytų jai tenkantį svorį. Lengvas patempimas turėtų gyti maždaug 7-10 dienų.
Raiščių plyšimas
Plyšimas – tai skaidulinio audinio plyšimas, kuris gali atsirasti raiščiuose, raumenyse ar sausgyslėse dėl panašios veiklos, dėl kurios skaidulos per daug išsitempia, tačiau tokia diagnozė yra rimtesnė, o raumenų ir sausgyslių plyšimai gali gyti kelis mėnesius. Paprastai, kuo stipresnis plyšimas, tuo daugiau uždegimo ir skausmo žmogus patirs, ir tuo ilgiau užtruks traumos gijimas. Dažnai pakanka nechirurginės reabilitacijos. Tačiau kai kuriems plyšimams, pavyzdžiui, priekinio kryžminio raiščio plyšimams, pašalinti gali prireikti operacijos.
Gydymas ir prevencija
Gydant raiščių patempimus ir plyšimus reikia imtis priemonių, kad sumažėtų traumos sukeltas patinimas ir skausmas. Tinimas dažnai yra pirmoji organizmo reakcija į traumos gijimą. Skysčiui ir baltiesiems kraujo kūneliams plūstelėjus į pažeistą audinį, jame kyla uždegimas. Tokiu būdu organizmas siekia atkurti audinį ir apsaugoti jį nuo tolesnio pažeidimo. Tačiau skystis gali suspausti sužalotos vietos nervus ir sukelti skausmą. Per didelis patinimas taip pat gali sumažinti raiščių, sausgyslių ir raumenų lankstumą, todėl ši sritis gali būti jautresnė būsimoms traumoms. Šios traumos paprastai gydomos laikantis tokio plano:
- Ledas: Pirmąsias 24-72 valandas arba kol sumažės patinimas – kas valandą ar dvi po 10-20 minučių ant pažeistos vietos dėti ledo kompresus. Šildyti nereikia.
- Kompresija: Pirmąsias 24-36 valandas dėvėkite elastinį kompresinį tvarstį, kad sumažintumėte patinimą.
- Poilsis: Svarbu atsargiai judėti, tačiau reikia vengti ilgą laiką būti perkėlus svorį ant sužalotos vietos, todėl tol, kol ji taps mažiau skausminga, gali praversti ramentai.
- Pakėlimas: 2-3 valandas per dieną ilsinkite koją ją pakėlę aukščiau krūtinės lygio, kad sumažintumėte jos tinimą.
- Stabilizavimas: Jei medicininė pagalba nėra lengvai prieinama, pavyzdžiui, būnant atokioje vietoje, reikia stabilizuoti sužeistą vietą, kol bus suteikta pirmoji pagalba.
Svarbu palengva vėl pradėti mobilizuoti pažeistą sritį ir išlikti kantriems viso atsigavimo proceso metu, kol kūnas bus pasirengęs grįžti prie įprastos veiklos. Tam tikras diskomfortas gijimo proceso metu yra normalus reiškinys. Tačiau aštraus skausmo neturėtų būti. Jūsų gydytojas gali rekomenduoti tinkamą reabilitaciją ir fizinius pratimus.
Raiščių patempimų ir plyšimų paprastai galima išvengti prieš intensyvią fizinę veiklą tinkamai apšilus ir atlikus tempimo pratimus, dėvint apsaugines priemones, avint tinkamai pritaikytą avalynę, užtikrinančią stabilumą, ir reguliariai stiprinant bei palaikant raumenų ir sąnarių jėgą. Vis dėlto, patyrus tokias traumas, per 24 valandas nejaučiamas pagerėjimas arba atsiranda būklės blogėjimo požymių, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
