Pritrauktų pirštų – Dupuytreno kontraktūros
Pritrauktų pirštų kontraktūros (arba Dupuytreno kontraktūros) yra plaštakos deformacija, kuri progresuoja lėtai ir paprastai išsivysto per daugelį metų. Ši liga pažeidžia po delno oda esantį audinio sluoksnį, todėl atsiranda fibromatoziniai mazgai, įtraukiama oda ir formuojasi pirštų kontraktūros. Dėl to pirštai susilenkia ir susiformuoja sąaugos, neleidžiančios pilnai ištiesti pirštų, todėl pasunkėja kasdienė veikla.
Dupuytreno kontraktūra dažniausiai pažeidžia du pirštus, esančius toliausiai nuo nykščio, tačiau gali pažeisti ir vidurinįjį pirštą (tik retais atvejais pažeidžiamas nykštys ir rodomasis pirštas). Pritrauktų pirštų kontraktūros gali pasireikšti abiejose rankose, tačiau vienos rankos pirštai šios ligos atveju paprastai būna pažeisti labiau. Pritrauktų pirštų kontraktūros progresavimą galima sulėtinti ir jos simptomus palengvinti taikant įvairius metodus.
Dažni pritrauktų pirštų kontraktūros rizikos veiksniai
Iki šiol nėra tiksliai nustatyta, kas sukelia pritrauktų pirštų kontraktūras, tačiau manoma, kad prie šios ligos rizikos padidėjimo gali prisidėti keletas veiksnių, tarp kurių:
- Amžius. Ši liga dažniausiai pasireiškia sulaukus 50 metų ir vyresnio amžiaus žmonėms.
- Lytis. Pritrauktų pirštų kontraktūra dažniau ir sunkiau serga vyrai nei moterys.
- Kilmė. Iš Šiaurės Europos regiono kilę žmonės susiduria su didesne rizika susirgti pritrauktų pirštų kontraktūra.
- Diabetas. Pastebima, kad didelė pritrauktų pirštų kontraktūros rizika būdinga diabetu sergantiems žmonėms.
- Šeimos anamnezė. Pritrauktų pirštų kontraktūra dažnai pasireiškia šeimose.
- Tabako ir alkoholio vartojimas. Žalingi įpročiai, kaip antai rūkymas ir alkoholio vartojimas, gali padidinti šios ligos riziką.
Pritrauktų pirštų kontraktūros gydymas
Pritrauktų pirštų kontraktūros gydymo atveju yra atsižvelgiama į žmogaus amžių, bendrą sveikatos būklę ir ankstesnes sveikatos problemas, taip pat įvertinamas būklės rimtumas kiekvienu konkrečiu atveju, kaip veikia vartojami vaistai ir taikoma terapija, kokia tikimybė, kad būklė gali pablogėti, ir kiti svarbūs dalykai. Nors šios ligos išgydyti neįmanoma, ji nėra pavojinga, todėl nemaža dalis žmonių tiesiog nesiima jokių priemonių ir nesigydo. Kita vertus, pritrauktų pirštų kontraktūros gydymas gali sulėtinti ligos progresavimą arba padėti palengvinti jos simptomus.
- Chirurgija. Sudėtingais šios ligos atvejais dažnai taikomas chirurginis gydymas. Toks gydymas dažniausiai pasirenkamas tada, kai žmogus galimybės naudotis ranka yra labai sumažėjusios. Operacijos metu rankoje padaromas pjūvis ir pašalinamas sustorėjęs audinys, tokiu būdu pagerinant pirštų judrumą. Tačiau pasitaiko atvejų, kai kontraktūros vėl pasikartoja, todėl gali prireikti naujos operacijos.
- Spindulinė terapija. Šio gydymo atveju, kuris geriausiai veikia ankstyvoje ligos stadijoje, į susidariusius mazgelius nukreipiami mažos energijos rentgeno spinduliai, kurie juos suminkština ir padeda išvengti susitraukimų.
- Fermentų injekcija. Tai mažiau invazinė procedūra, kurią atlieka chirurgai. Gydytojas į pažeistą sritį sušvirkščia vaistų, kad ranka nutirptų, o tada į audinių mazgą yra suleidžiamas fermentas, kuris skaido ir tirpto sukietėjusius audinius. Tai padeda pirštams išsitiesti.
- Steroidų injekcijos. Jei pažeista ranka yra skausminga, gali būti skiriamos steroidų injekcijos. Kartais tai padeda sustabdyti būklės blogėjimą, tačiau paprastai prireikia pakartotinių injekcijų.
Pabaigai
Kadangi pritrauktų pirštų kontraktūros atveju paprastai nėra pažeidžiamas nykštys ir rodomasis pirštas, žmogus daugelį smulkiosios motorikos veiksmų gali atlikti be didesnių sunkumų. Tačiau jei ši liga progresuoja, dėl jos gali būti sudėtingiau atlikti įvairius veiksmus ranka, pvz., suimti didesnius daiktus, pasiekti ranka siauresnes vietas ir kt. Todėl, sergant pritrauktų pirštų kontraktūra, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris įvertintų paciento būklę ir sudarytų tinkamą gydymo planą.
