Plokščiapėdystė – tai būklė, būdinga žmonėms, kurių vienos arba abiejų pėdų skliautas yra mažas arba jo visai nėra. Kai stovite, pėdų pagalvėlės spaudžia žemę. Paprastai pėdos skliauto nematyti, nors kartais skliautas atsiranda pakėlus pėdą.
Visi kūdikiai gimdami turi plokščiapėdystę. Paprastai skliautai susiformuoja iki 6 metų amžiaus. Maždaug du iš 10 vaikų suaugę vis dar turi plokščiapėdystę. Kai kurių suaugusiųjų skliautai suyra. Daugumai žmonių plokščiapėdystė nėra problema. Jei plokščiapėdystė sukelia skausmą ar kitas problemas, gali padėti gydymas.
Kokie yra plokščiapėdystės tipai?
Plokščiapėdystė gali kelti problemų ne tik atsiradusi vaikystėje, bet ir suaugusiems žmonėms. Plokščiapėdystės rūšys gali būti šios:
- Lanksčioji plokščiapėdystė: Ji yra labiausiai paplitusi. Pėdų skliautai matomi, kai nestovite. Skliautai išnyksta, kai pėdas apkraunate svoriu. Lanksčioji plokščiapėdystė atsiranda vaikystėje arba paauglystėje. Ji pažeidžia abi pėdas ir su amžiumi palaipsniui blogėja. Pėdų skliautų sausgyslės ir raiščiai gali išsitempti, plyšti ir patinti.
- Rigidinė plokščiapėdystė: Žmogus, turintis rigidinę plokščiapėdystę, neturi skliautų nei stovėdamas (kai pėdoms tenka svoris), nei sėdėdamas (taip pat, kai pėdoms tenka svoris). Ši būklė dažnai išsivysto paauglystėje ir su amžiumi blogėja. Pėdos gali būti skausmingos. Gali būti sunku sulenkti pėdas aukštyn ar žemyn arba judinti jas į šonus. Plokščiapėdystė gali pažeisti vieną arba abi pėdas.
- Suaugusiųjų plokščiapėdystė: Suaugusiųjų plokščiapėdystė pasireiškia tuo, kad pėdos skliautas netikėtai nusileidžia. Dėl nukritusio skliauto pėda pasisuka į išorę ir gali būti skausminga. Problema gali būti susijusi tik su viena pėda. Dažniausia priežastis – kojos sausgyslės (užpakalinės blauzdikaulio sausgyslės), kuri palaiko skliautą, uždegimas arba plyšimas.
- Vertikalus šokikaulis: Kai kurie kūdikiai turi įgimtą negalią, vadinamą šokikauliu, kuris neleidžia susiformuoti skliautams. Čiurnos kaulas yra netinkamoje padėtyje. Pėdos apačia primena supamosios kėdės dugną.
Kas sukelia plokščiapėdystę?
Plokščiapėdystė gali būti susijusi su genais. Vaikui augant formuojasi pėdų skliautai. Kai kurių žmonių skliautai yra aukšti, o kitų – labai žemi arba jų beveik nėra, todėl pėdos yra plokščios. Kai kuriems žmonėms plokščiapėdystė išsivysto vėliau. Plokščiapėdystės riziką gali padidinti tam tikri veiksniai, kaip antai:
- Kaulų lūžiai;
- Achilo sausgyslės traumos;
- Diabetas;
- Cerebrinis paralyžius;
- Dauno sindromas;
- Nutukimas;
- Reumatoidinis artritas;
- Aukštas kraujospūdis;
- Nėštumas.
Kokie yra plokščiapėdystės simptomai?
Daugelis plokščiapėdyste sergančių žmonių nejaučia skausmo ar kitų problemų. Tačiau dėl tam tikrų rūšių plokščiapėdystės gali atsirasti skausmas. Simptomai gali būti šie:
- Pėdos ar kojos raumenų skausmas ar nuovargis.
- Kojų mėšlungis.
- Skausmas skliaute, kulkšnyje, kulne arba išorinėje pėdos pusėje.
- Pėdos pirštų slinktis (priekinė pėdos dalis ir pirštai nukreipti į išorę).
- Skausmas vaikštant arba eisenos pokyčiai.
Kaip gydoma plokščiapėdystė?
Daugeliui plokščiapėdystę turinčių žmonių didelių problemų nekyla ir jų nereikia gydyti. Jūsų gydytojas gali rekomenduoti nechirurginį gydymą, jei jaučiate pėdų skausmą, sustingimą ar kitas problemas. Retais atvejais žmonėms prireikia chirurginės operacijos.
Gydymo būdai yra šie:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, poilsis ir ledas uždegimui ir skausmui malšinti.
- Pėdų masažas ir fizinė terapija, patemptoms sausgyslėms ir raumenims ištempti ir sustiprinti, lankstumui ir judrumui pagerinti.
- Palaikomosios priemonės, tarp kurių pėdų ortozės, pėdų ar kojų įtvarai ir pagal užsakymą pagaminti ortopediniai batai.
Kaip išvengti plokščiapėdystės?
Dažniausiai nieko negalima padaryti, norint išvengti plokščiapėdystės. Tačiau svarbu atminti, kad tinkamas kūno svoris gali padėti sumažinti plokščiapėdystės keliamą skausmą. Plokščiapėdystės problemą visuomet rekomenduojama spręsti pasitelkiant gydytojus, patyrusius fizioterapeutus, masažuotojus ir laikantis jų siūlomo gydymo plano.
