Daugelio žmonių gyvenime stresas yra nuolatinis palydovas. Stresą gali sukelti daugybė įvairių veiksnių, kaip antai reikšmingi gyvenimo pokyčiai, darbas arba mokslas, santykių problemos, finansiniai sunkumai, artimo žmogaus netektis, traumos ir ligos, per didelis darbo krūvis, šeimos problemos ir kt. Taip pat nereikėtų pamiršti ir vidinių streso kilimo priežasčių, tarp kurių gali būti nuolatinis pesimizmas, nemokėjimas susitaikyti su nežinomybe, lankstumo bendravime trūkumas, neigiamos mintys ar nerealistiški lūkesčiai (perfekcionizmas).
Nors daugeliui žmonių stresas atrodo neišvengiama ir įprasta jų kasdienio gyvenimo dalis, laikantis tokio požiūrio neilgai trukus galima susidurti su rimtomis sveikatos problemomis ir reikšmingu gyvenimo kokybės pablogėjimu.
Lėtiniam stresui būdingi simptomai:
- Dirglumas;
- Nerimas;
- Depresija;
- Galvos skausmai;
- Nemiga;
- Atminties sutrikimai;
- Negalėjimas susikaupti;
- Pyktis;
- Nuotaikų kaita;
- Kiti simptomai
Centrinė nervų sistema ir endokrininė sistema
Mūsų centrinė nervų sistema yra atsakinga už atsaką į įvairius dirgiklius, tarp kurių yra ir stresas. Kuomet susiduriama su stresu, antinkščiams duodami impulsai išskirti streso hormonus adrenaliną ir kortizolį. Šie hormonai padidina širdies ritmą ir nusiunčia daugiau kraujo į vietas, kurioms kilo pavojus, pvz., raumenims, širdžiai ir kitiems svarbiems organams. Kai stresą sukėlėjas dingsta, visoms sistemoms turi būti nurodoma sugrįžti į pradinę padėtį, tačiau jei centrinei nervų sistemai to padaryti nepavyksta arba streso sukėlėjas neišnyksta, toks atsakas tęsiasi toliau. Lėtinis stresas taip pat gali būti nulemtas ir žmogaus elgesio, pvz., persivalgymo arba nepakankamos mitybos, alkoholio ar narkotikų vartojimo bei socialinės atskirties.
Kvėpavimo sistema ir širdies-kraujagyslių sistema
Streso hormonai neigiamai veikia mūsų kvėpavimo ir širdies-kraujagyslių sistemas. Atsako į stresą metu pagreitėja mūsų kvėpavimas, nes organizmas tokiu būdu stengiasi greičiau pernešti deguonies prisotintą kraują. Tačiau jei žmogus jau serga tam tikromis kvėpavimo ligomis, pvz., astma, stresas gali dar labiau apsunkinti kvėpavimą.
Streso metu padažnėja ir širdies ritmas. Streso hormonai nulemia kraujagyslių susitraukimą ir nukreipia daugiau deguonies į raumenis, tokiu būdu suteikiant organizmui daugiau jėgų. Tačiau dėl to padidėja ir kraujo spaudimas. Taigi, dėl reguliariai patiriamo arba lėtinio streso širdis kur kas ilgesnį laiką veikia gerokai stipriau. Padidėjus kraujospūdžiui išauga ir širdies smūgio rizika.
Virškinimo sistema
Patiriant stresą kepenys išskiria papildomą kiekį gliukozės, kad organizmas turėtų daugiau energijos. Jei patiriamas lėtinis stresas, mūsų organizmas gali nebepajėgti suvaldyti pernelyg didelio gliukozės kiekio, todėl padidėja ir II tipo diabeto rizika.
Padidėjęs streso hormonų kiekis, padažnėjęs kvėpavimas ir širdies ritmas gali neigiamai paveikti virškinimo sistemą. Tokiais atvejais kur kas dažniau susiduriama su refliuksu ar kitomis virškinimo sistemos problemomis. Be to, stresas gali įtakoti ir tai, kaip maistas juda mūsų organizme, sukeldamas viduriavimą arba vidurių užkietėjimą, o taip pat pykinimą, vėmimą ir pilvo skausmus.
Raumenų sistema
Veikiant stresui mūsų raumenys įsitempia, kad apsaugotų nuo traumų. Paprastai raumenų įtampa praeina, kai atsipalaiduojame. Jei patiriamas nuolatinis stresas, raumenys gali neturėti progos atsipalaiduoti. Įsitempę raumenys gali sukelti galvos skausmus, nugaros ir pečių bei kitų kūno vietų skausmą ir maudimą. Tokia būsena gali virsti uždaru ratu, kai nustojama sportuoti ir pradedami vartoti skausmą malšinantys vaistai.
Imuninė sistema
Stresas veikia mūsų imuninę sistemą. Trumpuoju laikotarpiu tai gali būti naudinga. Toks imuninės sistemos stimuliavimas gali padėti išvengti infekcijų ir paskatinti žaizdų gijimą. Tačiau bėgant laikui streso hormonai silpnina imuninę sistemą ir organizmo atsaką į neigiamus pašalinius veiksnius. Dėl šios priežasties žmonių, kurie susiduria su lėtiniu stresu, imuninė sistema būna silpnesnė, jų organizmas būna mažiau atsparus virusams, bakterijoms ir infekcijoms. Stresas taip pat gali prailginti atsistatymo po ligų ir patirtų traumų laikotarpį.
Taigi, stresas daro labai didelį neigiamą poveikį mūsų sveikatai ir savijautai, todėl visuomet turėtume stengtis išmokti jį suvaldyti, daugiau laiko skirti poilsiui, pasirūpinti pakankamu fizinio aktyvumo lygiu, vengti žalingų įpročių, reguliariai naudotis masažu, sveikai maitintis ir mąstyti pozityviai.
