Fleksitarinė dieta – tai mitybos būdas, skatinantis valgyti daugiausia augalinį maistą, tačiau leidžia saikingai vartoti mėsą ir kitus gyvūninės kilmės produktus. Dėl šios priežasties fleksitarinė dieta yra lankstesnė nei vegetariškais ar veganiškais mitybos principais paremtos dietos.
Fleksitarinę dietą sukūrė dietologė Dawn Jackson Blatner, siekdama padėti žmonėms pasinaudoti vegetariškos mitybos privalumais ir kartu saikingai vartoti gyvūninės kilmės produktus. Kaip žinia, vegetarai atsisako mėsos ir kartais kitų gyvūninės kilmės maisto produktų, o veganai vengia mėsos, žuvies, pieno, kiaušinių ir visų kitų gyvūninės kilmės maisto produktų. Taigi, fleksitarinės mitybos propaguotojų nebūtų galima priskirti nei vegetarams, nei veganams, nes jie valgo gyvūninės kilmės produktus ir jų dietoje nėra aiškių taisyklių.
Fleksitarinės dietos taikymo atveju rekomenduojama daugiausia dėmesio skirti augaliniams, o ne gyvūniniams baltymams. Reikėtų valgyti daugiausia vaisius, daržoves, ankštines daržoves ir neskaldytus grūdus, kartais savo mitybos racioną papildant mėsos ir kitais gyvulinės kilmės produktais. Taip pat svarbu vartoti kuo mažiau saldumynų ir pridėtinio cukraus turinčių maisto produktų, vietoje apdorotų produktų rinktis kuo natūralesnius ir sveikesnius produktus.
Šią dietą dažniausiai renkasi žmonės, kurie nori pradėti maitintis sveikiau. Ji yra lankstesnė, reikšmingai neapriboja suvartojamų kalorijų kiekio ir remiasi didesniu maistingų augalinių produktų ir mažesniu mėsos produktų vartojimu.
Fleksitarinės mitybos privalumai ir trūkumai
Fleksitarinė mityba turi nemažai privalumų, tarp kurių:
- Svorio reguliavimas;
- Širdies ligų rizikos mažinimas;
- Antrojo tipo diabeto rizikos mažinimas;
- Efektyvesnis ankstyvojo diabeto valdymas;
- Onkologinių ligų profilaktika;
- Prisideda prie aplinkos išsaugojimo, nes mažėja mėsos suvartojimas ir anglies dioksido pėdsakas.
Tačiau nepaisant šių svarbių privalumų, fleksitarinės mitybos taikymo atveju kai kurie žmonėms gali susidurti ir su tam tikra rizika. Vartojant mažiau mėsos, organizmui gali trūkti kai kurių maistinių medžiagų, tokių kaip cinkas, kalcis ar vitaminas B12. Be to, kai kuriems žmonėms, kurie serga dirgliosios žarnos sindromu, augalinė mityba gali būti nepalanki.
Ką galima valgyti propaguojant fleksitarinę dietą
Propaguojant fleksitarinę dietą paprastai reguliariai yra valgomi šie maisto produktai:
- Vaisiai: apelsinai, vynuogės, obuoliai, vyšnios, uogos;
- Baltymai: lęšiai, ankštinės daržovės, sojos pupelės, tofu;
- Pilno grūdo produktai: grikiai, spelta, bolivinė balanda, abisininės posmilgės (tefu);
- Nekrakmolingos daržovės: morkos, žiediniai kopūstai, paprikos, žalumynai, briuselio kopūstai, šparaginės pupelės;
- Krakmolingos daržovės: saldžiosios bulvės, kukurūzai, žirniai;
- Riešutai, sėklos ir kiti sveikieji riebalai: graikiniai riešutai, anakardžiai, migdolai, pistacijos, chia sėklos, linų sėmenys, avokadai, alyvuogės, žemės riešutų sviestas;
- Augalinio pieno alternatyvos: nesaldintas sojų, migdolų, kanapių ir kokosų pienas;
- Gėrimai: vanduo (negazuotas ir gazuotas), kava ir arbata;
- Žolelės ir prieskoniai: čiobreliai, ciberžolė, mėtos, imbieras, bazilikas, kmynai, raudonėlis;
- Pagardai: garstyčios, pomidorų padažas be pridėtinio cukraus, obuolių sidro actas, sojų padažas.
Į savo mitybos racioną įtraukiant gyvūninės kilmės produktus, rekomenduojama rinktis šiuos maisto produktus:
- Paukštiena: rinkitės ekologišką, laisvai ar ganyklose augintų paukščių mėsą;
- Mėsa: pasirinkite žole šeriamų ir ganyklose auginamų gyvulių mėsą;
- Žuvis: vartojama žuvis turėtų būti sužvejota laukinėje gamtoje;
- Pieno produktai: tokie produktai turėtų būti ekologiški ir pagaminti iš žole šertų ir ganyklose augintų gyvūnų;
- Kiaušiniai: rinkitės tik laisvai laikomų arba ganyklose augintų vištų ekologiškus kiaušinus.
Laikantis fleksitarinės dietos, reikėtų labai apriboti perdirbtos mėsos ir kitų perdirbtų maisto produktų, pridėtinių cukrų, saldumynų, greitojo maisto ir rafinuotų angliavandenių vartojimą.
Pabaigai
Fleksitarinėje dietoje daugiausia dėmesio skiriama sveikiems augaliniams baltymams ir kitiems sveikiems, minimaliai apdorotiems augaliniams maisto produktams, tačiau skatina saikingai valgyti mėsą ir gyvūninius produktus. Šios mitybos pagalba galima lengviau atsikratyti papildomų nereikalingų kilogramų, sumažinti širdies ligų riziką, pagerinti bendrą savijautą, nepamirštant ir teigiamo poveikio aplinkai. Tačiau sprendžiant, kokią mitybą pasirinkti, reikėtų atsižvelgti į šios mitybos trūkumus ir pasirūpinti, kad kasdienės mitybos racionas būtų visavertis.
