Dermatitas yra bendras terminas, vartojamas odos uždegimams apibūdinti. Sergant dermatitu oda paprastai būna sausa, galimi odos patinimai ir paraudimai. Šį susirgimą gali sukelti įvairios priežastys, todėl jis būna įvairių tipų, tačiau nėra užkrečiamas.
Kai kuriais atvejais dermatito simptomai gali būti itin nemalonūs. Odos niežėjimo stiprumas gali varijuoti nuo lengvo iki stipraus. Tam tikrų rūšių dermatitas gali užsitęsti ilgai, o taip pat gali paūmėti dėl sezoninio poveikio, aplinkybių ar patiriamo streso. Tam tikros dermatito rūšys paplitusios tarp vaikų, kitos – tarp suaugusių.
Dermatito požymiai
Dermatito požymiai gali būti lengvi arba sunkūs ir skiriasi priklausomai nuo pažeistos kūno vietos. Ne visiems dermatitu sergantiems žmonėms pasireiškia visi šio susirgimo požymiai. Apskritai dermatito požymiai gali būti šie:
- Bėrimas;
- Sausa, įtrūkusi oda;
- Odos niežėjimas;
- Skausminga oda, su dilgčiojimu ar deginimu;
- Pūslės;
- Patinimas;
- Paraudimas.
Dermatito rūšys
Yra skiriamos kelios dermatito rūšys. Šios dermatito rūšys pasitaiko dažniausiai:
- Atopinis dermatitas. Ši odos būklė, dar vadinama egzema; ji paprastai yra paveldima ir išsivysto kūdikystėje. Egzema sergantiems žmonėms ant kūno dažniausiai atsiranda šiurkštūs sausos, niežtinčios odos ploteliai.
- Kontaktinis dermatitas. Kontaktinis dermatitas pasireiškia, kai prie odos prisiliečia atitinkama medžiaga ir sukelia alerginę reakciją arba dirginimą. Šios reakcijos gali išsivystyti į bėrimus, kurie degina, „kandžiojasi“, niežti arba sukelia pūsles.
- Dishidrozinis dermatitas. Sergant šios rūšies dermatitu, oda negali apsisaugoti. Dėl to oda niežti, būna sausa, dažnai atsiranda mažų pūslelių. Šis dermatitas dažniausiai atsiranda ant pėdų ir rankų.
- Seborėjinis dermatitas. Šios rūšies dermatitas dažniausiai aptinkamas galvos odoje, tačiau taip pat gali atsirasti ant veido ir krūtinės. Dėl jo dažnai atsiranda žvynuotų dėmių, odos paraudimų, pleiskanų.
Dermatito priežastys
Dermatito priežastys priklauso nuo šio susirgimo rūšies. Kai kurių rūšių, kaip antai dishidrotinė egzema, neurodermatitas ir numulinis dermatitas, priežastys gali būti nežinomos.
Egzema
Egzemą sukelia tokie veiksniai kaip odos išsausėjimas, aplinkos poveikis ir ant odos esančios bakterijos. Egzema dažnai būna genetinė, nes egzema sergančių žmonių šeimoje paprastai pasitaiko sergančiųjų egzema, alergija arba astma.
Kontaktinis dermatitas
Kontaktinį dermatitą sukelia tiesioginis kontaktas su tam tikru dirgikliu ar alergenu. Įprastos medžiagos, sukeliančios alergines reakcijas, yra plovikliai, kosmetika, nikelis arba nuodingoji gebenė ir ąžuolas.
Stazinis dermatitas
Stazinis dermatitas atsiranda dėl prastos kraujotakos organizme, dažniausiai blauzdose ir pėdose.
Seborėjinis dermatitas
Seborėjinį dermatitą greičiausiai sukelia riebalų liaukų grybelis. Jis paprastai paūmėja pavasarį ir žiemą. Atrodo, kad kai kuriems žmonėms šis dermatitas taip pat turi genetinį komponentą.
Trigeriai
Sukėlėjas yra tai, kas sukelia odos reakciją – tai gali būti medžiaga, aplinka arba kitas veiksnys žmogaus organizme. Dažniausiai pasitaikantys dirgikliai, kurie sukelia dermatito paūmėjimą, yra stresas, aplinka, dirginančios medžiagos ir hormoniniai pokyčiai.
Medicininis gydymas ir gydymas namuose
Dermatito gydymas priklauso nuo jo rūšies, požymių sunkumo ir jį sukėlusios priežasties. Dermatito požymiai odoje gali išnykti savaime per 1 – 3 savaites. Jei taip nenutinka, jūsų gydytojas arba dermatologas gali rekomenduoti:
- kremus arba losjonus sausai odai;
- vietinio poveikio kremus su steroidais, pavyzdžiui, hidrokortizonu, kad sumažėtų niežulys ir uždegimas;
- alergiją ir niežulį malšinančius vaistus, pavyzdžiui, antihistamininius preparatus, tokius kaip difenhidraminas;
- fototerapiją arba paveiktų vietų apšvietimą kontroliuojamu šviesos kiekiu.
Antibiotikai arba priešgrybeliniai vaistai paprastai skiriami tik tuo atveju, jei išsivystė infekcija. Infekcijos gali atsirasti tada, kai dėl intensyvaus draskymo pažeidžiama oda.
Dermatito pažeistos odos priežiūra namuose gali apimti vėsių, drėgnų audinių uždėjimą ant odos, kad sumažėtų niežulys ir diskomfortas. Galima išbandyti į vėsią vonią įberti valgomosios sodos, kuri padeda šiek tiek numalšinti nemalonius simptomus. Jei oda pažeista, žaizdą galima aptvarstyti tvarsčiu arba bintu, kad sumažėtų dirginimas ir infekcijų rizika.
Dermatitas kartais gali paūmėti patyrus stresą. Stresą sumažinti gali padėti alternatyvios terapijos, pvz., akupunktūra, joga ar masažas. Mitybos pokyčiai, pavyzdžiui, reakciją sukeliančių maisto produktų atsisakymas, gali padėti kontroliuoti egzemos požymius. Kai kuriais atvejais gali padėti ir maisto papildai, pavyzdžiui, vitaminas D ir probiotikai.
Pabaigai
Nors dermatitas dažniausiai nebūna rimtas susirgimas, tačiau dėl intensyvaus ir per dažno kasymosi gali atsirasti atvirų žaizdelių ir padidėti infekcijų rizika. Jos gali išplisti, tačiau retai kada tampa pavojingos gyvybei. Paūmėjimų rizikos galima išvengti arba ją kontroliuoti taikant tinkamą gydymą. Žinoma, gali prireikti šiek tiek laiko, kol bus nustatytas geriausias gydymo būdas, tačiau pasveikti tikrai pavyks.
